2015 m. lapkričio 19 d., ketvirtadienis


Mane labai erzina žmonių netolerantiškumas ir skubėjimas sukritikuoti net neturint pakankamai informacijos. 
Dažnai girdžiu, kad bikini fitnesas, tai visai ne sportas, kad pasiruošti šiai kategorijai yra "vaikų žaidimas" arba "galima  nuimti saldumynus ir tu jau pasiruošus varžyboms". Tokiems kalbėtojams norisi pasakyti, kad patys pabandytų tikrai gerai pasiruošti varžyboms ar bent mėnesį pasilaikytų varžybinės dietos. Žvelgiant iš šalies gal ir atrodo "kas čia tokio, aš irgi sveikai valgau", bet iš tikrųjų sveika mityba kardinaliai skiriasi nuo varžybinės dietos. Man irgi kol pati nepabandžiau, atrodė, kad labai lengva laikytis varžybų dietos. Taip atrodė iki tol, kol pati nesusidūriau ir kiekvieną kartą, kai buvo sunkios dienos su mažai angliavandenių atsimindavau savo žodžius ir suvokdavau kaip smarkiai buvau neteisi.
Antras dalykas, kuris net šiek tiek žeidžia,tai komentarai, kad visos bikinio sportininkės yra laisvo elgesio, save pateikia kaip prekę, demonstruoja save vyrams ir tt. Ne kartą teko sulaukti klausimo: ar man priimtina save demonstruoti pusnuogę miniai žmonių? Iš tikrųjų man keista girdėti tokius klausimus 21 amžiuje. Juk visos prie jūros vaikšto su bikiniais ir nei viena neįžvelgia tame kažko nedoro ir nešvankaus. Asmeniškai man, žymiai nepriimtiniau dėti savo  foto selfius su triusikais į Facebooką. Fitnesas jau toks sportas, kad su rūbais nelabai įmanoma parodyti savo formą, todėl ir yra įvesta speciali apranga - bikinis, kurį dėvint galima būtų įvertinti merginų įdėtą darbą. Kasdienybėje tikrai nenueičiau į sporto salę ar parduotuvę su bikiniu, bet varžybas vertinu kaip sporto renginį, kuriame vertinami mano raumenys ir kuriame bikinis yra privaloma varžybų apranga.


2015 m. lapkričio 17 d., antradienis

Sveikos, mergaitės!
Taip malonu gauti laiškus su pasiteiravimais kur dingo mūsų blogas. Iš tikrųjų per varžybas viskam nelabai užteko laiko, todėl nukentėjo mūsų įrašai tinklaraštyje. Po varžybų sąžiningai kalbant, šiek tiek norėjome patinginiauti ir atsiriboti nuo visų neskubių darbų. Dabar jau pailsėjome, atsigavome ir vėl turime daug idėjų, minčių, kurias labai pasistengsime įgyvendinti.



Tos, kurios stebi GirlsFitness.lt paskyrą Facebooke tikriausiai matė, kad pradėjau naują "iššūkį" sau: iki Kūčių valgyti tik sveiką maistą ir atsisakyti viso nesveiko maisto. Iš tikro, šį iššūkį paskatino povaržybinis laikotarpis, kai pradėjusi valgyti nesveiką maistą, pradėjau blogai jaustis: kankino pilvo skausmai, rūgštys, sutriko miegas, visą dieną jaučiausi mieguista ir salėje buvo labai sunku. Norėjau kuo greičiau atgauti gerą savijautą. Dėl to nusprendžiau eksperementuoti ir gamintis kuo sveikesnius, bet kartu įvairius ir skanius patiekalus. Kartu laikytis visuomet lengviau: galima pasidalinti idėjomis dėl maisto paruošimo, gera žinoti, kad yra bendraminčių, kurie palaiko ir išgyvena tą patį. Iššūkis artėjant Kalėdoms turi ir kitą prasmę. Nesu giliai tikinti ir jau ilgą laiką Adventas mane nieko nereiškė. Prisipažinsiu, man visada šiek tiek kvaila atrodė atsisakyti mėsos penktadieniais. Niekada nebuvau mėsos mylėtoja, todėl tokia "auka" man visiškai nieko nereikštų. Manau, kad daug prasmingiau būtų atsisakyti to, ką iš tikrųjų mėgsti ir be ko negali nei vienos dienos: saldumynų, kepinių ir t.t. Toks atsisakymas bent jau turėtų prasmę ir padeda ugdyti valią.

2015 m. spalio 15 d., ketvirtadienis


Štai ir praėjo ta diena, kuriai taip ruošiausi ir kurios su nekantrumu ir jauduliu laukiau. Šeštadienį pirmą kartą sudalyvavau tarptautinėse varžybose Suomijoje ( "Nicole Wilkins" varžybose ). Įspūdžiais gyvenu iki šiol: likau tikrai labai sužavėta scena, sportininkėmis, pro atletėmis ir pačia kelione. Bet apie viską nuo pradžių.



Ketvirtadienio naktį kartu su kitomis Lietuvos atstovėmis Rasa Selemonavičiūte ir Kristina Karaliūte-Stoliaroviene pajudėjome Estijos link. Iš Estijos plaukėme keltu ir po kelių valandų pasiekėme kelionės tikslą - Suomiją. Užsienyje vykstančios varžybos gerai tuo, kad atsiranda galimybė aplankyti užsienio šalis, kurių galbūt niekada nesugalvotume aplankyti. Taip šioje kelionėje bent minimaliai pamačiau Estiją ir Suomiją.


Varžybų registracija praėjo greitai ir sklandžiai. Po registracijos  iš karto ėjome ilsėtis, nes varžybos prasidėjo jau nuo 9 valandos ryto. Tam, kad susiruoštume, nusigrimuotume, nuvyktume iki varžybų vietos turėjome keltis 3 valandą ryto. Nepaisant nuovargio po kelionės, tik kelių miego valandų nuotaika buvo puiki.


Varžybose pamačiau gausybę žinomų atlečių, kurios realybėje atrodė dar įspūdingiau nei nuotraukose. Daugelis bikinio atstovių buvo labai raumeningos ir ryškios: gerai matėsi jų kojų raumenukai, presas, nugaros ir pečių raumenys. Dar vienas skirtumas lyginant su Lietuvos varžybomis - šiek tiek kitoks pozavimas. Bikinio sportininkės kitaip pateikia save priekinėje pozoje, galinėje pozoje viena ranka turėjo būti padedama ant klubo. T-walkingas taip pat buvo kitoks: merginoms nereikėjo vaikščioti po visą sceną ( prisegu t-walkingo schemą).


Toks T-walkingas , mano nuomone. atrodo daug efektyviau ir merginos suspėjo parodyti daugiau savęs nei vaikštant iš vieno scenos kampo į kitą. Taip pat paliko įspūdį ir pati scena: ji buvo itin gerai apšviesta, už sportininkių buvo dideli monitoriai, kad žiūrovai ir teisėjai galėtų matyti sportininkių kūnus iš arčiau. 



Deja nei viena iš mūsų į top 6 nepatekome, bet nei viena nesigailėjome, kad važiavome. Pamatėme kuria kryptimi progresuoja bikinis, ką turime keisti pozavime, užsimotyvavome pamačiusios pro bikinio sportininkes, smagiai praleidome laiką bei aplankėme šalis, kuriose iki šiol nesame buvusios.
Dėkui Kristinai ir Rasai už puikiai praleistą laiką ir visus patarimus.



2015 m. rugsėjo 26 d., šeštadienis

Tas varžybų sezonas.. Keista, kai pradedame skaičiuoti paskutines dienas iki varžybų, kurios prieš pusmetį atrodė taip toli, o dabar jau visai čia pat. Kyla malonus priešvaržybinis jauduliukas: ar viską spėsime, kokius makiažus darysime kaip pasirodysime scenoje? Keista, kai kelis mėnesius gyvenome spalio laukimų, o jis vis tiek atėjo kažkaip netikėtai. Net vasarą gyvenome varžybų laukimu: neleidome sau per daug atsipalaiduoti ir dirbome dėl gražesnių formų nei turėjome pavasario sezono metu. Dabar smalsu pačioms save pamatyti formoje ir pasižiūrėti kiek priartėjome prie užsibrėžtos svajonių formos, kiek pavyko pagerinti pačioms save. Atrodo, kad kūnas keičiasi su kiekviena diena, po truputį mažėja probleminės vietos - šonai, plonėja liemuo. Nepaprastai malonu stebėti savo pokyčius. Sunkiomis dienomis, kai būname tiek emociškai tiek fiziškai pavargusios, besikeičiančios formos yra galingas motyvatorius nepasiduoti ir judėti toliau link savo tikslo, nepasiduoti neigiamoms mintims.

Kas sunkiausia pasiruošime? Viena iš morališkai sunkiausių dalių - masės laikotarpis. Tas masės auginimo periodas atrodė toks ilgas, nors truko tik pora mėnesių per kuriuos priaugome po kelis kilogramus ir kurie mus vis labiau ėmė erzinti. Sunku, kai vieną mėnesį pripranti matyti save su presu ir formoje, o kitą jau esi nebe tokia ryški, matai tik preso kontūrus, girdi komentarus iš aplinkinių, kad po varžybų priaugai. Kad ir kaip keistai tai skamba dabar, sunku buvo ir suvalgyti reikiamą tinkamo maisto kiekį. Atrodė, kad tiek ryžių irmėsos net nesinori (dabar atsiminusios tokias dienas, kai angliavandeniai liejosi per kraštus norisi vėl būti masėjė :)). Skaičiavome laukimo dienas, kai jau pagaliau galėsime "džiovintis" tam,  kad vėl pamatyti spėjusius užsislėpti mūsų raumenukus. Bet kantrybė ir tikslingas darbas duoda vaisių - mes paaugome, padarėme viską, kas nuo mūsų priklauso dėl formos psikeitimo į teigiamą pusę.

Štai keli mūsų receptukai tame laikotrapyje, kai jau gyvename be druskos (jos vartojimą nutraukiame likus kelioms savaitės iki varžybų), be vaisių ir su sumažintu angliavandenių kiekiu. Taip, sunku, bet kartu ir įdomu kas kartą išmėginti save ir savo valią.


Reikės. 100 gr maltos jautienos (paprašau sumalti išrinktą gabaliuką), brokolių, cukinijos. Viskas gaminama savo sultyse. Vietoje ryžių naturalūs ryžių trapučiai.



Pamėgau vištienos marinavimui naudoti sezamo sėklas. Jos priduoda ypatingą skonį kepant.
Reikės: 100 g vištienos krūtinėlės, mėgstamų prieskonių, sezamo sėklų. Vištiena išvolioti mėgstamuose prieskoniuose ir sezamo sėklose. Kepimui naudojamas specialus aliejus be kalorijų.

2015 m. rugsėjo 21 d., pirmadienis

12 dienų



 Iki mūsų pirmo starto liko vos 12 dienų. Vienu metu tos 12 dienų yra labai mažai, o iš kitos pusės labai daug. Nedaug laiko pozavimo pamokų įtvirtinimui, t-walkingo šlifavimui ir formos pagerinimui. Labai daug laiko kalbant apie dietą, nes paskutinėmis savaitėmis ji dar labiau sugriežtėja ir bandome laikytis savo režimo maksimaliai švariai ir nenusižengti valgant net per daug ryžių trapučių nei numatyta mūsų mitybos plane. Vyksta nuolatinė 24 valandų kova pačiom su savimi ir su savo valia. Tenka rinktis tarp to, ko norim dabar ( šokoladų, šviežių bandelių) ir to, ko iš tikrųjų trokštam ir dėl ko dirbam ( gražios varžybinės formos).Šiuo laikotarpiu, esame tikrai įsukusios savo metabolizmą, tad pavalgius jau po 5-10 minučių norisi dar. Toks jausmas, kad visada norime valgyti, nors per dieną suvalgome apie 500 g mėsos, apie 8 - 10 kiaušinių, ryžių bei daug daržovių. Kažkurią naktį net sapnavau, kad vaikštau po parduotuvę ir į krepšį įsidedu kokius tik noriu produktus: bandeles, sūrelius, šokoladus. Atrodo, kad norisi tokių produktų, kurių gyvenime nesilaikydamos varžybinės dietos niekad nepirkdavome : dešrelių, keptų bulvių, sumuštinių, prancūziško batono su nutella.


Likus kelioms savaitėms iki varžybų, jau po truputį jaučiamas nuovargis. Sportuojame 6 kartus per savaitę tokiu principu: jėgos treniruotė + kardio treniruotė ( priklausomai nuo formos darome 45 - 60 min). Kelis kartus per savaitę pozuojame ir repetuojame savo t-walkingą. Laiko praktiškai nebelieka laisvalaikiui: visą laiką atima darbas, sportas ir namai (tvarka namuose nukenčia labiausiai :)). Vakarais ir savaitgaliais net ir nebesinori niekur, norisi ilgiau pamiegoti, pasivartyti lovoje ir atgauti jėgas. Paskutinės kelios savaitės prieš startą pačios sunkiausios savijautos prasmę, jaučiamas jėgų trūkumas ir nuovargis. Žinoma, motyvacija taip pat padidėja, nes likus vos 12 dienų iki starto žinom, kad turim griežtai laikytis ir kad dar ne laikas atsipalaiduoti. Labai padeda bendravimas su sportininkėmis ir sportininkais, kurie supranta ir išgyveno/išgyvena tą patį. Visada, kai labai sunku, gera turėti vienai kitą, kai galime bet kada pazysti viena kitai kaip sunku, sulaukti palaikymo, spyrio į užpakalį ar tiesiog pasvajoti kaip skaniai po varžybų kartu valgysime šokoladą su riešutais.

2015 m. rugsėjo 3 d., ketvirtadienis

Maisto paruošimas visai dienai



Pradėjus sveikai maitintis, pas mane atsirado kasdieninis rytinis maisto gaminimo ritualas, kurį per 2 metus idealiai "atkaliau" ir kuris užima kažkur 40 minučių.

Nemėgstu šaldytuve pastovėjusio maisto, ypač neskanu valgyti šaldytuve pabuvusius ryžius, todėl nusprendžiau maistą ruošti kasdien. Mano rytas prasideda 7.30 - 8.00 h. Pirmiausia multifunkciniame puode pradedu sau ruošti kiaušinienę pusryčiams. Gaminu ją priklausomai nuo to ar ruošiuosi varžyboms ar ne: jei ruošiuosi į kiaušinienę dedu brokolius, mėgstamus prieskonius, jei nesiruošiu -neatsisakau ir pomidorų, šiek tiek sutarkuoto sūrio. Kol 10 minučių kepa mano skanioji kiaušinienė puode išsiverdu ryžių visai dienai ir keptuvėje arba orkaitėje kepu vištieną arba jūrinę žuvį. Iškepusi kiaušinius, multifunkciniame puode verdu avižinę košę kažkur 15-20 minučių. Per tą laiką, iškeptą vištieną ir išvirtus ryžius paskirstau per 4 indelius savo 12,15,18 ir 21 valandos valgymams.

Savo mitybos savaitę esu suskirsčiusi į jautienos, kalakutienos, vištienos,  žuvies ir jūros gėrybių dienas. Taip man daug greičiau paruošti sau maisto visai dienai.

Paskutinį savo dienos valgymą visuomet pasiruošiu likus 15 minučių iki valgymo kažkur 23.15 h. Tai visuomet būna varškės kokteilis arba kiaušinienė.

Anksčiau, kai mano darbo diena prasidėdavo nuo 9 h ryto, šį maisto paruošimo ritualą darydavau vakare. Iš tikrųjų, su kiekvienu mėnesiu išmokstu vis greičiau paruošti maisto sau, išmokstu vienu metu kol kepa vienas patiekalas, padaryti kitą ir tokiu būdu sutaupau laiko. Daugelis sako, kad neturi laiko gamintis 6 patiekalus per dieną, bet manau tai eilinis pasiteisinimas, kodėl žmogus tiesiog nenori maitintis sveikai. Pati tikrai negaliu skirti maisto gaminimui labai daug laiko ir stovėti prie puodų 6 kartus per dieną. Dėl to, atradau sau tinkantį variantą - visos dienos maisto pagaminimą ryte.


Iš anksto pagamintas maistas, kuris yra kartu su Jumis darbe/universitete/kelionėje leidžia nenukrypti nuo siekiamų tikslų ir nepasiduoti nesveiko maisto pagundoms. Kai išalkstate, sveikas maistas visada su Jumis ir nereikia laužyti galvą, ką sveikiau suvalgyti "Statoile" ar  kokioje nors kavinėje. Be to, sutaupysite ir pinigų, kuriuos galėsite išleisti kur kas naudingiau.

2015 m. rugpjūčio 30 d., sekmadienis

Šiek tiek apie varžybinį pozavimą

Kai nusprendžiau ruoštis pirmam varžybų sezonui sunkiausia dalis man atrodė mityba. Iš kitų pažįstamų sportininkių buvau girdėjusi daugybę istorijų apie griežtą varžybinę dietą, todėl įsivaizdavau, kad bus tikrai nelengva ir man, didžiajai smaližei, bus tikras iššūkis išbūti be saldumynų.

Niekada neįsivaizdavau, kad sunkiausia dalis pasiruošime man bus ne mityba,o pozavimas. Visada galvojau: "na kas čia tokio pastovėti scenoje ir atsistoti į reikiamas pozas". Pirmas bandymų pozuoti dienas supratau, kad labai lengva tikrai nebus. Neužtenka tiesiog išlipti į sceną. Geram pasirodymui reikia daug pasitikėjimo savo jėgomis, savo jaudulio valdymo, charizmos, plastiškumo, laisvumo. Visa tai neateina savaime, reikalinga praktika. Labai daug praktikos.

Pozavimas yra juodas darbas su savimi. Per kelias minutes scenoje, kai šalia stovi keliasdešimt merginų, nepaprastai svarbu išsiskirti ir mokėti parodyti savo privalumus ir nuslėpti trūkumus. Teisėjai vertina tą, ką mato scenoje, todėl mokėjimas taisyklingai pozuoti itin svarbus. Neatkalus savo geriausių pozų galima likti tiesiog neįvertinta ir užimti žemesnę vietą. Scenoje deja priešais nėra veidrodžių, į kuriuos žiūrint galima būti pasitaisyti ir lengviau atsistoti į pozą. Be to, scenoje visada yra daug sunkiau pozuoti negu namuose ar sporto salėje, nes atsiranda bent minimalus jaudulys,o kai kurioms ir scenos baimė.

Vakar Kaune dalyvavau Kristinos Karaliūtės - Stoliarovienės pozavimo kursuose. Buvo itin naudinga pasiklausyti sportininkės su 10 metų stažu patarimų apie Lietuvos ir tarptautines varžybas bei jų skirtumus. Sužinoti apie pozavimo gudrybes, taisyklingą "T walkingą", elgesį scenoje. Gaila, kad kai ruošiausi pirmą kartą, tokio seminaro nebuvo ir tokius klausimus kaip: kokį grimą pirktį, kaip paruošti kūna prieš grimavimą, kokie turi būti varžybiniai bateliai ir bikinis nebuvo kam užduoti. Dėl to šiek tiek prašoviau su savo pirmuoju bikiniu.

Visoms besiruošiančioms naujokėms tikrai rekomenduočiau smarkiai dirbti su savo pozavimu ir savęs pateikimu, nebijoti kreiptis į patirtį scenoje turinčias sportininkes , nes iš Youtube mokytis pozavimo tikrai nėra labai lengva. Be to, išmokus netaisyklingai, labai sunku save išmokyti pozuoti kitaip.