2015 m. liepos 1 d., trečiadienis

Iki, šokoladai! ( Nastia)



 Šiandien mano rytas prasidėjo nuo šokolado ir kitų saldėsių, kuriuos pavyko sukaupti per pastarąjį mėnesį, slėpimo į tolimiausią stalčių. Saldumynai - mano didžiausia silpnybė, todėl visos dietos metu stengiuosi, kad mano akys kuo mažiau juos matytų ir netektų dar didesnio išbandymo mano valiai. Iš patirties žinau, kad sunkiausios yra pirmosios dienos ir savaitės be cukraus. Iš dalies valgyti saldžiai yra tiesiog įprotis atėjęs dar nuo mokyklos laikų: gerdama arbatą arba kavą visuomet save palepindavau gabalėliu šokolado. Yra tokia teorija, kad naujam įpročiui susiformuoti reikia 21 dienos, jei 21 dieną pavyks nepasiduoti pagundai, anot šios teorijas, vėliau laikytis tampa daug lengviau.
 Visą birželio mėnesį, stengiausi valgyti sveikiau, tačiau labai griežtai savęs nevaržiau: buvo ir picų, ir ledų , ir šokolado, ir vaisių, ir latte kavos. Šiandien mano svoris - 53 kg ( mano ūgis 156 cm ) Po varžybų, asmeniškai man, buvo sunkiausia vėl grįžti į režimą, nustoti valgyti "šlamštą" ir susitaikyti su besikeičiančiomis kūno linijomis. Ryškios, varžybinės formos tikrai neįmanoma išlaikyti visus metus, po varžybų visos sportininkės priauga svorio. Po varžybų jaučiausi kaip po padidinamuoju stiklu: kai kurie žmonės vis primindavo, kad nebeatrodau taip, kaip per varžybas, priaugau kelis kilogramus. Šis laikotarpis po varžybų iš tikro labai sunkus psichologine prasme sunku susitaikyti su padidėjusiu svoriu ir pasikeitusiomis kūno formomis dėl kurių sunkiai dirbau kelis mėnesius. Pasibaigus varžyboms atsiranda tokia savotiška tuštuma:  staiga padaugėjo laisvo laiko, nebelieka griežtos disciplinos ir valandinio režimo. Dietos metu, visa tai labai vargina, o pasibaigus varžyboms atrodo, kad jų pradedi ilgėtis ir laukti kito sezono.


Nastia  

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą